pagardėti

pagardė́ti intr. 1. pasidaryti gardžiam, patikti: Pagardė́jo obuolys – kitas valgė, ir jis panorėjo Pl. Pagardė̃s ir tau kada mėsa Bsg. | prk.: Mat kaip pagardė́jo mūsų kalba Ln. | refl.: Ir geras viralas ne kožnam pasigardi Rod. Ma[n] dabar ta košė visai pasigardė́jo, o pirma aš jos veik nevalgydavau Snt. 2. refl. pasigardžiuoti: Valgo pasigardėdamas rš. Subatvakary moterys nuėjusios į pirtį, visos nusipėrusios, tiktai Elena periantis ir periantis pasigardėdama BsMt1109. \ gardėti; įsigardėti; pagardėti